Mūsas baseina upes ~                upese.lt

LIELUPES satekupes MŪSAS apakšbaseins ar visu pakāpju pietekām.                ŪDENSLĪMENIS

Mūsa ir viena no Lielupes satekupēm. Sākas Lietuvas teritorijā.                                                                           PAPILDINĀTS-25.12.2016.      

pamatnosaukums garumssinonīmikritumsvidējaissākotne iztekastāvoklis  baseinsnotece  īpašais

km
metrim/km 
mvjl.
km² km³
 MŪSA 164 (26) 73  0,45 aiz Linkuvas gala morēnas vaļņa   5320 (151,5)0,83 

Sākas starp Jonišķiem un Šauļiem Lietuvā. Augšgalā  pietekas tikai no >labā krasta Linkuvas morēnas vaļņa dēl. Tā pārrāvumā ainavai senielejas raksturs. Tā pārsvarā plūst 15 - 30 km attālumā no Lietuvas - Latvijas  robežas. Pa Latvijas teritoriju tā plūst tikai 20 km un vēl 6,5 km tā ir 

robežupe. Salīdzinoši ar vairumu Lielupes pieteku izveidojusi samērā dziļu ieleju, līdz 15 m. Tuvāk Bauskai upes krasti kļūst stāvāki, atsedzas pamatieži - dolomītmerģeļi un dolomīts. Latvijā ietek pie Zluktenes. Kritums Latvijā 5 m, vidējais 0,25 m/km. 

Baseins lauksaimnieciski apgūts, maz mežu - mazūdeņaina straume. Caurplūdes starpība starp vasaras minimālo un palu apjomu var sasniegt 40 reizes. Hidroloģisko novērojumu postenis darbojas kopš 1921.g. Aiz Bauskas pilsdrupām, Mūsai satekot ar Mēmeli, rodas Lielupe

Lielākās pietekas - >labās, <kreisās, sateces baseins asimetrisks, 

>Ceraukste32; >Daugyvenė64; >Kruoja60; 

<Dubysas; >Jiešmuko; >Pyvesa95; <Patrakė; >Lėvuo //Lēvene148; >Mažupė42; >Ragupis; >Plautupis; >Salvis; >Kulpė41; >Tautinys; >Tatula66, >Voverkis; >Vilkvedis; Kūra; >Einautas; Noruta; >Viekšmuo (LT); <Žūku strauts; <Žydupis(LT); 

Krasts pirms satekas. foto: Gatis - wondermondo.com.

sīktēls ar saiti uz balticMaps

 Patreiz atšķirtā lapa ir kā PARAUGS, kādas ziņas iespējams sasmelt par teju vai ikvienu Dzimtenes straumīti.

Ceraukste (lietuviešuČeriaukštė) ir Mūsas > labā krasta pieteka Bauskas novadā Latvijā un Panevēžas apriņķī Lietuvā. 

pamatnosaukums garums
sinonīmikritums
vidējais
sākotne iztekastāvoklis  baseins
notece  īpašais

km

metri
m/km 

mvjl.

km² 
km³

 CERAUKSTE 32 (23) 12   ZR Biržai   156,9 (62,6)0,02 

Sākas Lietuvā ziemeļrietumos no Biržiem reljefa pacēlumā starp Mēmeli un Mūsu, satekot vairākiem novadgrāvjiem. Tek ziemeļrietumu virzienā pa līdzenu, meliorētu apvidu. Upes gultne augštecē un vidustecē regulēta, upes ieleja sāk veidoties tikai pie Grenctāles. Lejpus autoceļa A7  upes gultne dabīga ar izteiktu ieleju un stāvkrastiem. Ietek Mūsā pretī Pīrāgiem. Lielākās apdzīvotās vietas krastos ir Pačeraukšte (Lietuvā) un Grenctāle (Latvijā). 

Lielākās pietekas - >Spreņģu strauts4; >Jodavas strauts7; >Lopgales grāvis; <Skarīte; <Lakštupe; 

Vēl viena pārrobežu upe Plentauka ira Lielupes lielbaseina Mēmeles >Vīžonas >pieteka Lietuvā, starp šo grīvām attālums 30 kilometri. Iztek tā otra no Aizdumbles purva ūdensšķirtnē ar Susejas baseinu aiz Aknīstes. Un vēl mazmazliet izmet līkumu Prūdupe. 


Pietekas ~

sateces baseins asimetrisks, Pietekas virzienā pret straumei -

>Ārces strauts; >Stabulites strauts; >Ceraukste32 (<Lopgales strauts; <Jodavas strauts; <Spreņģu strauts; <Skaryte; <Lakštupe); <Žūku strauts; <Žydupis(LT); <Šakarnis; >Bėrė; <Kamatis; >Tatula66; <Dubysas; >Jiešmuko; >Pyvesa95; <Patrakė; >Lėvuo //Lēvene148; <Ramojus; >Alksnupis; >Mažupė42; >Ragupis; >Plautupis; >Lašmuo; >Daugyvenė64; >Kruoja60; >Salvis; >Tilka (Pala); >Šiladis; >Kulpė41; >Tautinys;  >Voverkis; >Vilkvedis; Kūra; >Einautas; Noruta; >Viekšmuo (LT).

Vēsturiskā robežupe Lēvene -

Lėvuo teka Kupiškio, Pasvalio ir Panevėžio rajonuose, Mūšos dešinysis intakas. Ilgis 148 km, baseino plotas 1588 km². Prasideda Notigalės miške, 6 km į šiaurės rytus nuo Skapiškio. Teka Vidurio žemuma, nuo versmių iki Kupiškio-Pandėlio kelio į šiaurės vakarus., žemiau į pietvakarius, nuo Palėvenės į vakarus, Žaliosios girios pakraščiu, o nuo Sanžilės kanalo staigiai pasuka į šiaurę. Įteka į Mūšą 50 km nuo jos santakos su Nemunėliu, 2 km į šiaurės rytus nuo Pasvalio. Vaga nuo versmių iki Palėvenės kanalizuota, tiesi, likusi dalis vingiuota. Vyraujantis vagos plotis iki Karsakiškio apie 10 m, žemiau apie 30 m, didžiausias plotis 42 m. Gylis 0,6 - 1,2 m. Vaga užželianti. Pasitaiko riedulių. Vidutinis nuolydis 51 cm/km. Krantai 1 - 3 m aukščio. Slėnis daugiausia atviras, 400 - 600 m pločio, 10 - 15 m gylio. Srovės greitis mažesnis už 0,1 m/s. Debitas prie Kupiškio: maksimalus 92 m³/s, vidutinis 2,06 m³/s, minimalus vasarą 0,034 m³/s, minimalus žiemą 0,047 m³/s; prie Pasvalio:  maksimalus 274 m³/s, vidutinis 9,02 m³/s, minimalus vasarą 0,09 m³/s, minimalus žiemą 0,31 m³/s. Pavasario potvynis trunka 20 - 30 dienų. Vandens lygis pavasarį 2 - 3 m aukštesnis, negu vasarą. Vasarą - rudenį būna 1 - 4 lietaus potvyniai, trunkantys po 10 - 12 dienų. Jų metu upė pakyla 1 - 1,5 m. Per žiemos atlydžius vandens lygis aukštupyje ir žemupyje pakyla 0,7 - 1,2 m, vidurupyje 1 - 1.5 m. Lėvens baseino paviršius lygus, nuotėkio sąlygos blogos, todėl atsiranda pernelyg drėgnų plotų, ypač pavasario ir vasaros potvynių metu. Kad baseinas pasausėtų, Lėvuo prie Berčiūnų, netoli Panevėžio, 1931 Sanžilės kanalu sujungtas su Nevėžiu. Šiuo kanalu upės vandens perteklius (aukštų potvynių metu iki 40%) nuteka į Nevėžį. Vandens kelionė šia upe tinka pradedantiesiems vandens turistams. Rekomenduojamos plaukimo priemonės - baidarės, kajakai, pripučiami laiveliai, kanojos. Maršrutas vietomis įdomus.

~ vēsturiskumi

Mūsas baseins ir bijis sēļu apdzīvots no aizvēsturiska laika. Slavenā Saules kauja, par kuras precīzu vietu vēsturniekiem vienprātības nav, jebkurā variantā notikusi Mūsas krastos. 

zīmējums no E.Brastiņa Latvias pilskalni (1926)

 Vēsturiskie laiki sākas ar karaļa Mindauga 1253. gada robežlīgumu, pēc kura Livonijas robeža no Dinaburgas puses nāk pa > labo pieteku Lēveni un tālāk uz leju pa Mūsu.


SALĪDZINĀŠANAI -

Mūša, Mūsa (Lielupės baseinas, Lielupės intakas)                                                                       upese.lt

Mūša (latv. Mūsa)  teka Lietuvoje (Joniškio, Pasvalio, Pakruojo rajonuose) ir Latvijoje; viena iš Lielupės ištakų. Ilgis 164 km (Lietuvoje 146 km), baseino plotas 5318 km² (Lietuvoje 5093 km²). Prasideda Mūšos tyrelyje, prie Romutaičių, 16 km į pietus nuo Žagarės. Teka į pietryčius, nuo Daugyvėnės žiočių pasuka į rytus, įtekėjus Lėveniui suka į šiaurę; 6 km teka Lietuvos - Latvijos siena, 18 km - Latvijoje. Ties Bauske susilieja su Nemunėliu į Lielupę. Vagos plotis aukštupyje 6 - 14 m, vidurupyje 30 - 40 m, žemupyje 60 - 80 m. Gylis atitinkamai 0,5 - 1,1 m, 0,8 - 1.5 m ir 2 - 4  m. Vid. nuolydis 48 cm/km. Atskiruose ruožuose nuolydis svyruoja nuo 12 iki 82 cm/km. Aukštupyje slėnis neryškus. Vyraujantis slėnio plotis vidurupyje 300 - 350 m, žemupyje 400 - 450 m; didžiausias plotis 500 m. Teka lėtai. Srovės greitis 0,01 - 0,30 m/s, potvynių metu padidėja iki 1,3 m/s aukštupyje ir iki 3 m/s žemupyje. Sausais metais upė labai nusenka, aukštupys išdžiūsta. Vasarą vaga labai užžėlusi. Pavasario potvynių metu vanduo pakyla 3,0 - 3,7 m. Vasarą būna 1-3 lietaus potvyniai. Lietaus ar žiemos atlydžių sukelti potvyniai kartais būna aukštesni už pavasario potvynius.  Debitas prie Miciūnų (118 km nuo žiočių): maksimalus 147 m³/s, vidutinis 3,62 m³/s; prie Bauskės (1,4 km nuo žiočių): maksimalus 884 m³/s, vidutinis 27 m³/s, minimalus vasarą 1,00 m³/s, minimalus žiemą 0,27 m³/s. Pavasarį upe nuteka 50%, vasarą 10%, rudenį 19%, žiemą 21% viso metinio vandens kiekio. Mūšos baseinas asimetriškas - upė beveik neturi kairiųjų intakų, nes teka Linkuvos kalvagūbrio pietine papėde.  Vandens kelionė šia upe tinka pradedantiesiems vandens turistams. Rekomenduojamos plaukimo priemonės - baidarės, kajakai, pripučiami laiveliai, kanojos, plaustai. Maršrutas nėra labai įdomus; įdomesnė atkarpa - nuo Pamūšio iki Pakruojo - Draudelių kelio tilto

JS logo ar saiti uz kartes produktu

 

KARTES - Izdevniecība "Jāņa Sēta" Bauskas novads, 2015; karte mērogā 1 : 75 000 (750 metri centimetrā), 


Veci raksti -

Mūsa galvenokārt plūst pa Lietuvas psr Žagares, Jonišķu, Linkuvas, Joniškeļu un Pasvales rajoniem. Tās izteka pieiet tuvu Lielupes pietekas Svētes iztekai. Kopā ar pietekām Mūsas baseins sastāda 5325 km2 (no Latvijas upēm lielāki baseini ir vēl tikai piecām upēm). Savā augštecē Mūsa plūst uz austrumiem ar nelielu novirzi dienvidu virzienā. Šo virzienu upei nosaka morēnas loks, kas stiepjas upes kreisajā pusē līdz līkumam pie Pasvales pilsētas, kur Mūsa pagriežas uz ziemeļiem. Šis morēnas loks ir ūdensšķirtne starp Mūsu un daudzajām Lielupes pietekām, kas plūst uz ziemeļiem.
Lietuvas psr teritorijā Mūsai ir vairākas pietekas. No labās puses tajā ietek Šilades, Kruojas, Daugivenes, Levas, Pivēsas, Tatulas un citu sīkāku upju ūdeņi, bet Latvijas teritorijā — Ceraukstes upīte. (1957)


SĀKUMS / SARUNAS / KARTE / ZIŅU PŪRS / LASĪTAVA / VIDRŪPE / SAZIŅAI / UZ AUGŠU

Ja tomēr meklētais ūdens neatradās - RAKSTI, - un pēc dienas vajadzīgais būs klāt!

pamatnosaukums garums
sinonīmikritums
vidējais
sākotne iztekastāvoklis  baseins
notece  īpašais

km

metri
m/km 

mvjl.

km² 
km³

          

Še redzamā lapa ir mans melnraksts par tēmu "dzimtās zemes upes". Ja gaidītu skaistu pabeigtu, nesagaidītu. Aigars Liepiņš

Šeit es  varu ievadīt gan tekstu, gan ievietot attēlus un tabulas, ja ir tāda nepieciešamība.

Veidots ar Mozello - labo mājas lapu ģeneratoru.

 .